Coffeedesk

Kadangi gerai suprantu (ir kalbu) lenkų kalba, natūraliai ateina noras domėtis šios kalbos šalimi - Lenkija. Skaitau šios šalies tinklaraštininkus, pasidomiu renginiais, susipažįstu su puikiais žmonėmis ir projektais. Ir visai nestebina noras lankyti Lenkiją kuo dažniau - beveik ranka pasiekiama šalis yra ne tik kur kas didesnė, bet ir kur kas įdomesnė ir turinti ką pasiūlyti.

Vienas iš Naujametinių tikslų buvo - šiemet aplankyti Varšuvą, į kurią vykčiau su planu (iš anksto paruošiau vietas, kurias norėčiau aplankyti). Mano bičiulė Rūta šį norą išpildė kur kas greičiau, nei tai būtų pavykę man. Gimtadienio proga ji padovanojo mums bilietus kelionei į Varšuvą, tad kovo 3-4 dedikavome Lenkijos sostinei.

Rūta prisipažino, jog visuomenės paveikta, apie Lenkiją ji žinojo tik tai, ką formuoja dalis mūsų visuomenės (iš neigiamos pusės). O aš, sako man ji, visuomet nuteikdavau ją romantiškai - pasakodavau kaip aš žaviuosi lenkais, jų veikla ir įdomiomis vietomis. Esu įsitikinusi - juk pritrauki tik tai, kuo spinduliuoji, o aš matyt, savo romantiška nuotaika pritraukiu vien perliukus! Tad, po mano pasakojimų,  Rūta, ne mažiau nei aš norėjo paragauti Lenkijos maisto, išskirtinių vietų, atsigerti geros kavos (kelis kartus) ir atrasti tai, ko vis dar nerandame Lietuvoje.

Charlotte Menora

Turėdamos šeštadienio vakarą ir visą sekmadienį iki vidurnakčio, turėjome galimybę aplankyti tik kelias vietas (šeštadienį daugelis dirba trumpiau, o sekmadienį kai kurie - užsidaro). Tačiau vietos, į kurias pavyko užsukti - buvo nepakartojamos, skanios ir kviečiančios grįžti ten vėl. Todėl šiuo įrašu noriu Jus pakviesti aplankyti šią šalį, o mano rekomendacijų pagalba išsirinkti geriausias vietas. Neabejoju, kad netolimoje ateityje vyksiu ten dar kartą, nes mano sąrašas vietų, kurias noriu pamatyti - tik auga, o ir lenkų knygų mugė ne už kalnų!

Pirma mūsų stotelė, vakare atvykus į Varšuvos centrą, buvo stebuklingų spurgų vieta, kuri tokiu metu spurgų jau nebeturėjo, o meniu buvo iš srities - haute cuisine. Susižvalgėme su Rūta ir pritariamai linkčiojant nusprendėme, kad šiam vakarui reikia tipinio comfort food. Patraukėme (sukorus nemažą kelią) atgal į centrą, mintyse praverčiant kiekvieną kavinės variantą, sutiktą einant į spurginę. Kadangi norėjome sodraus skonio ir naminio maisto, praeinant kukliu pavadinimu užvadintą kavinę - Sexy Duck, jų iškaba - italian pasta suteikė vilties! Užsisakėme dvi skirtingas makaronų porcijas - Rūtos a la carbonara buvo išties nepakartojama, užtat mano patiekalas, menamas jų arkliuku (su kieta jautiena) buvo ne toks skanus. Nors pirmas vakaro patiekalas manęs nenudžiugino, galiu pasakyti, kad patys makaronai (tagliatelle tipo) buvo labai skanūs, dėl jų ir rekomenduočiau, o labiausiai dėl a la carbonara.

Kadangi esu apsiskaičiusi - kur galima atsigerti vienos skaniausių kavų, kur geriausi pietūs ir kur galima švęsti pusryčius - norėjau, kaip tikras džentelmenas, nusivesti savo Rūtelę pusryčių į Charlotte kavinę. Žinoma kavos ir kruasanų. Pirmą kartą šioje kavinėje buvau Krokuvoje, kur mus su J. nusivedė romantiškoji Klaudia. Ten gėriau kavą, valgiau citrininę tartą ir mėgavausi kiekviena akimirka. Žinojau, jog ši vieta patiks ir mano kelionės kompanionei, tad mintyse buvau rezervavusi ją pusryčiams. Užsisakėme dvi kavas, krepšį nuostabių, šviežių kepinių (du prancūziški rageliai, dvi baltos duonos riekės ir dvi berods begliuteninės duonos riekės) bei du stiklainius pagardų - balto šokolado ir aviečių uogienės (kai visa tai Jums rašau, svaigstu nuo prisiminimų apie skonį). Galėjau numatyti, kad Rūtai ten patiks, bet nesitikėjau tokios laimės, kuria ji spinduliavo. Vieta, atmosfera ir pusryčių pasiūlymas - pamalonina kiekvieną, kas teikia tam ypatingą reikšmę. Tik nusiteikite palaukti staliuko, mat vos kavinei atsidarius, sutiksite nemažai norinčių čia pusryčiauti.

Nuotrauka © Rūta Račaitė

Originalių, lenkų dizainerių daiktų ir projektų galima rasti Mysia 3 universalinėje parduotuvėje. Mažytė, minimalistinė, tačiau slepianti tokius gėrius! Net ir COS butikas joje yra, o aš parsivežiau iš Mysia 3 tik rankų kremą - La Bruket.

Daugiausia džiaugsmo ir noro pasilikti parduotuvėje nakvynei, sukėlė kanceliarinių prekių parduotuvė Rzeczownik (liet. Daiktavardis). Akys nežinojo kur save padėti, kaip elgtis - ar šokinėti iš laimės ar apsimesti milionere ir supirkti viską ir visus... Parduotuvė prekiauja užrašų knygutėmis, tušinukais, albumais, kurie atkeliauja pas juos iš įvairių pasaulio kampelių. O atradau šią vietą visai atsitiktinai, per google, tik sekmadienį jie rašė - nebedirba, kai ši diena būtų buvusi vienintelė klajonių ir pirkinių galimybe. Nutariau su jais susisiekti dėl atvykimo ir apsilankymo, nes savo svetainėje rašė, jog dėl prekių atsiėmimo ne darbo laiku, reikia tartis asmeniškai. Laimei, Rzeczownik mus priėmė ir išėjau iš ten su nauju (geriausiu pasaulyje) parkeriu, Rifle Paper Co telefoniniais užrašų lapeliais ir atvirukais. Visą kelią ėjau šypsodamasi.


Po tokių įspūdžių norėjosi pietų! Jiems parinkome dar vieną ypatingą vietą, prancūzišką - bistro Krem (liet. Kremas). Šios jaukios (ir baisiai) skanios vietos savininkas yra prancūzas, tad jis kuo puikiausiai paruošė savo bistro meniu, kur galima rasti minkštųjų ir kietųjų sūrių lėkščių, croque monsieur blue (keptas prancūziškas sumuštinis su mėlynuoju sūriu, pievagrybiais ir traškiais riešutais - pasirinko Rūta), croque madame (keptas prancūziškas sumuštinis su elmentalio sūriu, bekonu ir keptu kiaušiniu - pasirinkau aš) ir tt. Mums patiko - nuo interjero (ko vertos jų šachmatinės grindys ir velvetinė sofa) iki pačių patiekalų, bet kavos neėmėme, ją nutarėme ragauti visų mėgstamoje kavinėje - Coffeedesk.

Nuotrauka © Rūta Račaitė

Skubėjome į šią vietą, mat atėjo laikas antrai kavai (kava - vienas esminių dalykų mūsų kelionėje). Šioje kavinėje mažai vietos, bet kava čia išties skani, kažkas panašaus į mūsų lietuvišką Huracan. Pačios sukonstravome sau vietą atsisėsti (teko atsinešti kėdę nuo kito stalo, pristumti fotelį ir atsigabenti vienišą mažą rožinį staliuką) - svarbu radome kur galima lėtai gerti kavą, pabūti su savimi, užrašyti savo mintis knygutėje (kaip kad darė Rūta), fotografuoti ar redaguoti nuotraukas ir peržiūrinėti knygas, dedikuotas kavai (kaip, kad dariau tai aš).


Vakarui einant į pabaigą, aplankėme Hala Koszyki, kažkas panašaus kaip Uptown Bazar - tik ekologiškų produktų parduotuvė ten viena, kitame aukšte yra paprasta maisto parduotuvė, o daugiausia čia barų ir kavinių. Rekomenduoju, jei norima vienu prisėdimu paragauti vietinių šefų šedevrų.

Paskutiniu mūsų kelionės pasirinkimu buvo Tel Aviv Food & Wine - ilgiausiai dirbantis, skanų ir veganišką, bei vegetarišką meniu siūlantis restoranas. Užsisakiau veganišką burgerį - mano comfort food, o Rūta norėjo išbandyti marokietišką troškinį su kugeliu. Na, šiuo atveju labiausiai vykusiu patiekalu buvo mano pasirinkimas, tad kaip sakoma, atsigriebiau už pačią pirmąją Varšuvos vakarienę. Tikiu, kad ir kiti patiekalai čia būtų geri, o ir personalas labai supratingas - mes beveik palydėjome juos namo (visa komanda laukė, kol mes vienintelės ir paskutinės uždarysime šio restorano duris).

Nuotrauka © Rūta Račaitė

Apibendrinant, ši kelionė buvo nuostabi, kadangi keliavau su žmogumi, kuris kaip ir aš - myli maistą ir kavą. Visur vaikščiojome pėsčiomis, pasikliaudamos popieriniu žemėlapiu ir truputį gps. Du (ar tris) kartus pasiklydome, buvome suklaidintos prekybos centrų skelbiama užsidarymo informacija (netikėkite, kad prekybos centrai sekmadienį dirba ilgai), buvome atėjusios prie jau nebeegzistuojančių dviejų vietų, kurias labai norėjau aplankyti (iš anksto nepatikrinau ką jie skelbia savo FB puslapyje) ir stengiamės saugiai grįžti namo (keliavome autobusu, o mūsų išvykimo laikas buvo 23:59).

Jeigu kada nors rasite pigesnių bilietų ar šiaip turėsite progą planuoti kelionę į Varšuvą - rekomenduoju, juk tai įdomi, eco friendly, graži neonų karalystė. Kitą kartą pasiimsiu didesnę kuprinę, milijoną, Varšuvos žemėlapį ir eisiu į visas kitas fancy vietas, kurių pasigendu Lietuvoje. O jei dar kas nors domintų - klauskite ir jeigu esate buvę Lenkijos sostinėje - būtinai papasakokite ar Jums patiko!

Palaikome ryšį! Tinklaraštį galite sekti per Bloglovin, taip pat kviečiu į Instagram bei Facebook grupę, skirtą šio tinklaraščio skaitytojams ir tiems, kas nori prisijaukinti lėtą gyvenimo būdą.