Koks aš esu tornado! Manyje per daug minčių, planų, įsipareigojimų, darbų, žmonių, idėjų, prisiminimų ir skaičių. Kaip moteris gali visą šitą krūvą nešioti tokioje vėjavaikiškoje galvelėje? Kaip jos plaukai susitaiko su mintimi, kad galva tuoj pat gali sprogti?
Juokai juokais, bet jaučiu, kaip mane visi tik ir spaudžia iš visų pusių. Kad viską spėčiau, darau multitasking - keli (keliasdešimt) darbai vienu metu ir zyziu. Moteriai reikia išsizyzti, kaip aš tai vadinu - išsilieti apie tai, kas kamuoja, kas slegia ir neramina. Blogiausia, kad tai turi girdėti jos vyras. Jeigu moteris yra užčiaupiama - ji vaikščiojantis tironas, diktatorius su palaidais plaukais ir nieko čia nepadarysi, kol nenuraminsi ir neužjausi, o geriausia - nepabučiuosi švelniai į kaktą.
Darboholikė moteris yra kaip ariantis arklys (suprask, sunkiai dirbantis) - bėgs, per galvas lips, rėks, bet pasieks savo. Ji padarys darbus kurie jai patinka, o tie kurie nelabai, nustums juos į šoną, nes dėlioja prioritetus. Tačiau tokios moterys ir pasiekia tai, apie ką daug ir nuožmiai svajoja. Jos atkaklios ir nekantrios, jos prisiima atsakomybes ir jaučia pareigą viską suspėti.
O kaip jos viską suspėja? Darydamos planų sąrašus! Kai žiūrėjau filmą, apie kurį Jums šiandien papasakosiu, galvojau, kam tie to - do lists, kodėl reikia užrašinėti kiekvieną savo žingsnį ir kam stebėti ką per dieną nuveikei... Kam? Kad galėtum viską suspėti ir nejausti įtampos dėl krūvos darbų, ant pečių sėdinčių reikalų ir idėjų gimimo naštos.
Tai apie ką aš kalbu? Apie filmą, kuriame pagrindinė veikėja nuolat darydavo to do listus, kitaip - planų sąrašus. Vakare prieš miegą atsigula ir ant lubų braižo schemas - padaryti tą, suspėti aną ir dar šį bei tą...
Tai iš filmo išmokau daryti planus, kad atėjus namo po darbo nebūtų taip: ,,oi, o ką aš norėjau nuveikti, ai nieko ypatingo, o gal tą? Ne, tas ne šiandien, neturiu nuotaikos..." ir ką planavau - nepasidarau. Kitą dieną pagirios nuo savęs pačios - kad eikvojau veltui laiką ir pasimečiau tarp darbų.
Tai koks gi čia filmas, turintis tokios įtakos mano dabartiniam gyvenimui? Filmas su žaviąja Sarah Jessica Parker, pavadinimu: I don't know how she does it. Einant tiesiai prie reikalo, tai romantinis filmas apie meilę, šeimą ir darbą. Filmas be galo jaukus, mielas ir toks gyvenimiškas. O citata fantastiška: If it were easy, men would do it too - labai gerai nusako dirbančios moters - mamos gyvenimą.
Tai štai jis, filmas, kuris mane išmoko laikytis savo planų, stengtis nepamiršti artimųjų ir draugų, o tam tikrais atvejais tiesiog mokėti atsiriboti nuo darbų ir atsiduoti jausmams. Tad kas būdinga tam filmui, kuriame vaidina mano viena mėgstamų aktorių?
- Filme yra pora, kopianti karjeros laiptais : vyras - architektas ir moteris, dirbanti finansų rinkoje. Jie turi du vaikus, kurie reikalauja daug dėmesio, todėl pora nutaria pasamdyti auklę. Tačiau čia svarbiausiu akcentu tampa poros bendravimas, mokėjimas atrasti laiko vienas kitam.
- Kate (Sarah Jessica Parker) sėkmingai dirba finansų sferoje, nebespėja prižiūrėti vaikų, neturi laiko nueiti į darželį, surengti gimtadienio šventės savo mažiesiems... Ji net svarbiausiais momentais nebūna šalia vaikų... Maža to yra paaukštinama ir turi dirbti kitame mieste, tad jos darbų sąrašas pailgėja ir ji galiausiai yra priversta rinktis tarp šeimos ir darbo.
- Dirbanti moteris - mama turi labai daug darbų, bet visą laiką sudaro savo planų sąrašą, kuris ne visada yra įgyvendinamas. Ji prieš miegą apgalvoja milijoną dalykų ir skundžiasi, kad jos vyras nesudarinėja tokių sąrašų.
- Šeimos vertybės nugali, net jei į Kate kėsinasi labai geras vyrukas.
Galėčiau ir toliau vardinti, bet tada būtų neįdomu žiūrėti. Noriu rekomenduoti šį filmą visiems ir visoms, kurie neįsivaizduoja savo gyvenimo be įsipareigojimų, darbų, veiklos. Visi Jūs esate beveik visada užimti, o ir sunku neturėti bent dviejų papildomų rankų.
Šis filmas pamoko kaip įmanoma suderinti visus svarbius dalykus, kaip surikiuoti juos ir kaip nepasimesti. Visi propaguoja daryti planų sąrašus, nes tai neva palengvins darbą, bus vienas malonumas braukti padarytus darbus, o vakare matyti tik perbrauktus sakinius ir jokios laisvos vietos užrašų knygutėje.
Kaip man padėjo filme akcentuojami planų sąrašai? Tarkime išskirsiu savo gyvenimo etapus į šiuos du skirtingus jų bruožus:
- Gyvenimas be planų.
- Gyvenimas su planais.
Pirmą variantą jau minėjau aukščiau, tai visiška nesąmonė, tai betvarkė galvoje ir griaužianti sąžinė. Kadangi didžiausią dienos dalį aš praleidžiu darbe, ten ir pagalvoju, kokių darbų reikia imtis atėjus namo. Permąstau užduotis, veiklas ir tikslus, bet tuo metu mintyse toks chaosas, kad nustoju toliau galvoti ir nutariu: ,,,gana galvoti, ateisiu namo ir padarysiu.". Tad planai lieka tik mintyse...
Tačiau atėjus namo aš visų šių dalykų nepadarau, nes jaučiuosi užkąsta visoje darbų makalynėje ir nežinau nuo ko pradėti ir ko imtis, kol galiausiai nutariu - geriausia būtų nusiraminti ir nieko nedaryti. Po tokių sumanymų krenta mano produktyvumas, nes aš užsiimu visai pašaliniais darbais, kurie gali palaukti. Kitą dieną pas mane svečiuose - sąžinės graužatis.
Antras variantas atrodo žymiai geriau! Į darbo pabaigą, į užrašų knygutę surašau visus punktus kuriuos turiu padaryti per šią arba kitą savaitę. Tada surikiuoju juos pagal svarbumą, prioritetus, kurie nustatomi atsižvelgus ir laiką arba kitas veiklas ir nustatau jiems datas. Tada matau ką turiu nuveikti šiandien grįžus namo. O grįžusi namo, atidarau užrašų knygutę (kurią visą laiką nešioju su savimi) ir matau nuo ko galiu pradėti.
Pavyzdžiui, užrašau tokius tikslus: 1) padaryti užsakymų nuotraukas; 2) perdaryti svetainės dizaino elementą. Kadangi 1 punktas yra labai priklausomas nuo dienos šviesos, nes tik tada fotografuoju, žinoma, kad parėjus namo pulsiu fotografuoti, kad saulė nepabėgtų. Tada, pabaigus fotosesiją, pereinu prie darbų su kompiuteriu.
Mano dienotvarkė tampa struktūrizuota ir tiksliai žinau ką turiu nuveikti, vietoj to, kad veltui švaistyčiau laiką. Esu vizualistė, tad man labai padeda kai surašau visus planus ant popieriaus, o geriausia užrašuose, kuriuos visada turiu po ranka.
Prisipažinsiu, kad ne visada man pavyksta laikytis sąrašo, vien dėl to, kad manęs reikia žmonėms, o ne kompiuteriui ar fotoaparatui. Todėl kaip ir filmo veikėja, kartais pasirenku svarbesnius dalykus, puoselėju juos.
Tiesą sakant, po tokių sąrašų jaučiuosi produktyvesnė, geriau besiorientuojanti savo darbuose - o ir našta ne tokia didelė, jeigu sugrupuoji visus darbelius į grupes, pogrupius, pagal datą ir svarbumą. Tai Jūs esate savo laiko valdovai ir dar niekas nesugalvojo daugiau negu 24 val. paroje. Kiek darbų nudirbsite - Jūsų pačių reikalas, bet visur gyvenime reikia struktūros arba paprasčiausiai - tvarkos. Jei darbai voliojasi ant grindų kaip numesti sijonai ir posijoniai - laikas susiimti.
O jeigu darbams trukdo kompiuteris, siūlau išmokti nuo jo atsiriboti, apie tai galite paskaityti įraše: kaip išvengti interneto priklausomybės, o jeigu Jūsų darbai atliekami kompiuteryje, išmokykite dirbti produktyviai su Pomodoro įrankiu įraše: kaip susitelkti darbui?
Koks aš esu tornado! Manyje per daug minčių, planų, įsipareigojimų, darbų, žmonių, idėjų, prisiminimų ir skaičių. Kaip moteris gali visą ši...
