Kiekviena meilės istorija turi kelias stadijas. Mano meilės istorija su
kava yra, kaip sakoma, sena kaip pasaulis. Neatsimenu nuo kada pradėjau ją gerti, atrodo, kad nuo vaikystės. Mano potraukiui kavai turėjo
įtakos tėvai (ir tai nėra blogai). Gerdavau kavą kartu su tėvais susėdus prie stalo, su skanėstais ar
naminiais kepiniais. Man patikdavo užkaičiamo virdulio garsas, atidaromos kavos pakuotės šlamesys, šaukštelio atsimušimo į puodelį skambesys, visą tai pranešdavo - neužilgo gersime kavą!
Nesu gurmanė ar kavos žinovė, niekada gyvenime nelaikiau rankose chemex aparato ir negalėjau palyginti
dviejų tipų šviežiai skrudintų pupelių aromato. Mano žaidimai su kava buvo
paprasti – namie gerdavau plikytą kavą, o kai nusipirkau kavinuką (french press), kavą gerdavau jau su
plaktu pienu ir pildavau kondensuotą pieną. O šiaip mėgau kavines ir jose gėriau
daug kavos. Jausmas beveik kaip - potraukis rūkyti (kurio neturiu) - esi priklausomas nuo brangiai
kainuojančio dalyko, bet neketini jo mesti, nes tai teikia nenumaldomą malonumą ir krūvą jaukių asociacijų.
Kai nutariau nutraukti draugystę su kondensuotu pienu, pasibaigė mano
skanios kavos laikai. Kava namuose pradėjo nebepatikti, nemokėjau jos skaniai
paruošti, o ir pienas jau nesiplakė iki standžios putos. Susiklostę įvykiai sufleravo, kad traukčiausi į kitą
barikados pusę ir gerčiau žolelių arbatas. Tačiau, manęs taip lengvai nepalauši.
Kavą su kondensuotu pienu geriu iki šiol, bet apsimetu, kad jo ten nėra. Ta
kava pasiekiama tik už namų ribų, kavinėje. Ir retai sugalvoju išgerti ko
nors kito, man mikės pūkuotuko
kavos, prašyčiau!
Kažkuriuo metu vis dažniau pradėjau aptikti įvairią informaciją apie kavos poveikį
organizmui, kol galop nepradėjau kalbėtis apie kavą su
pažįstama, sveiko gyvenimo būdo tinklaraštininke, Solamita Sabaliauskaite iš Healthy Happened. Pasakojau jai, kad geriu du o kartais ir daugiau kavos
puodelių per dieną, kad negaliu nesaldinti, nes tuomet šlykštu ją gerti, o ji pateikdavo argumentus, kodėl geriau nevartoti tiek kofeino. Visus argumentus aš žinojau, net ir tada, kai ji parašė įrašą apie kavos dviveidiškumą, visą tai neįtikino manęs atsisakyti savo dieviško gėrimo (nors tuo metu jis jau nebebuvo taip garbinamas). Skaičiau tą įrašą balsu ir
skaičiau balsu savo mamai. Nieko neįvyko - jokio perversmo mintyse, todėl ir toliau
gurkšnojau ne itin skanią kavą namie (iš įpročio) ir skanią, bet jau pabodusią kavą iš kavinės (iš noro pajusti malonumą).
O tada nusipirkau Solamitos knygą „Nauja draugystė su maistu“ (Knyga apie tai, kaip mylėti savo kūną ir valgyti su malonumu, bei joje daugiau nei 120 natūralių augalinių valgių), ir kai atsidūriau 50 puslapyje –
atsitokėjau. Šio puslapio tema - „Kaip sumažinti kofeino suvartojimą“ supažindina mus su informacija apie kofeiną iš pačios blogiausios jo pusės. Kad populiariausi kofeino šaltiniai yra juoda bei žalia arbata, saldūs gaivieji gėrimai ir šokoladas – manęs nenudžiugino, nors kaip ir žinojau šį
faktą, visuomet jį ignoravau.
Solamita rašo kaip kofeinas veikia mūsų organizmą: „Kofeinas, kaip ir rafinuotas cukrus, rafinuoti
angliavandeniai ar alkoholis, yra dar vienas būdas sukelti organizmo atsaką į
stresą.“. Autorė aiškina, jog kofeinas sukelia streso bangas organizme ir
pastarasis kaupia atsargas, bei energiją, suaktyvina įvairias reakcijas kovai
su stresu. Tokia organizmo reakcija naudinga tik tuomet, jei mums kyla pavojus ir reikia staigios energijos bėgti ar kautis,
tačiau įprastoje kasdienybėje mes nieko nedarome, kad išlaisvintume visą susikaupusią
energiją ir pagamintus hormonus. Todėl, neišlaisvinta energija yra kaupiama riebalų pavidalu ir
dažniausiai, kaip rašo Solamita, pilvo srityje.
Tad, ne tik patiriame stresą tam tikrose gyvenimiškose situacijose, bet tuo pačiu minėtas
kofeinas, rafinuoti angliavandeniai, rafinuotas cukrus ir alkoholis papildo mūsų streso komplektą (lyg jo mums būtų per mažai). O perskaičius šią eilutę: „Stresas yra
tiesiogiai susijęs su svorio didėjimu, o labai dažnai skatinami tokie procesai
sekina organizmą, slopina imuninę sistemą, skatina uždegimus ir kt.“, tapo
aišku – mažinsime kavos kiekį, nes šis gėrimas ir taip yra pabodęs, kam papildomai alinti save?
a) kava namie neskani,
b) kavą gerdavau pernelyg dažnai, todėl jos skonis pabodo,
c) noriu sumažinti patiriamo streso kiekį,
d) nenoriu kaupti riebalų,
e) kavos gėrimą noriu paversti ypatingu ritualu, o ne kasdieniniu must have „atributu“.
Jau kurį laiką stengiuosi išgerti tik vieną puodelį kavos per dieną,
kartais iš viso jos negeriu. Du ar daugiau puodelių per dieną kiekvieną dieną - jau praeityje. Man atrodo, tapau ramesnė ir sąmoningesnė. Kavą keičiu
ramunėlių, kmynų, melisų ar mėtų arbata, geriu vandenį su citrina. Būna
dienų, kuomet labai trokštų kavos, tuomet jos nusiperku, bet po kelių gurkšnių
suprantu, kad jau nebekabina...
Mano santykiai su kava - komplikuoti, bet neketinu išsiskirti su ja. Taip pat, jokiu būdu nesiūlau Jums atsisakyti kavos, kurį Jums reiškia tiek daug... Tik skatinu susimąstyti apie kavos poveikį iš
blogosios pusės. Man patiko, kad Solamita nesiūlo drastiškų sprendimų, neva
reikėtų visai kavos nevartoti; anaiptol, ji sufleruoja, kaip galima sau padėti,
norint gerti kavą ir jaustis dėl to geriau, negu jautėmės prieš tai.
Įsiklausiau į Solamitos siūlymus, todėl pradėjau keistis
atsižvelgdama į šiuos patarimus:
• „Sumažinkite kavos suvartojimą iki 1 puodelio per dieną.
• Negerkite kavos tuščiu skrandžiu, geriausiai tai daryti iš karto pavalgius.
• Ryte, prieš gerdami kavą, išgerkite stiklinę vandens su citrina. Kitu atveju išgerkite stiklinę vandens po kavos gėrimo praėjus 30-60 minučių.
• Kavą gerkite iki pietų.
• Kavą keiskite alternatyvomis.
• Geriausia kavą gerti be jokių priedų (nereikalingos kalorijos).
• Atsisakykite rafinuoto cukraus, nes tai taip pat gali prisidėti prie didelio kavos suvartojimo.“
Lyg ir atrodo, kad atsisakius tokio kiekio kavos, mano savijauta iš tikrųjų
pagerėjo. Jaučiuosi lengviau, mieguista būnu tik tada, kai pavargstu nuo darbų
ar neišsimiegu, ne taip traukia prie kažko
skanaus. Žinoma, norint jausti dar geriau, stengiuosi mažinti rafinuoto cukraus kiekį, miltinių produktų
vartojimą, bet pica be colos, na,
kažkaip neeina... Turiu savo
nuodėmių, tačiau džiaugiuosi, kad kava jau nebe nuodėmė, o prabanga, kurią sau
leidžiu tik ypatingom progom. Pradėjau planuoti kavos gėrimo ritualus, kad neviršyčiau savo dienos normos, tai yra, pasiūlau sau vieną puodelį kavos.
Kartą parašiau draugui: „Gal man dabar negerti kavos? Geriau atsigerčiau jos su Tavimi pasimatyme?“. Prioritetu
išskiriu ne kavą, o žmones ir brangias akimirkas
su jais. Kava tampa susitikimo ar laiko su savimi palydove, bet jai, laimei, neatitenka
pagrindinis vaidmuo. O kokie Jūsų santykiai su kava?
Kiekviena meilės istorija turi kelias stadijas. Mano meilės istorija su kava yra, kaip sakoma, sena kaip pasaulis. Neatsimenu nuo kada ...
