Ar pastebėjote kaip mūsų kūnas reaguoja į pokyčius? Atėjo sausio mėnuo, pasitikome Naujus Metus, o kūnas atsisako funkcionuoti, kalbėtis ir nori tik malonumų. Malonumus aš jam leidžiu, nes gerai save pažįstų. Neduosiu dabar, vėliau gailėsiuosi, kadangi neturėsiu motyvacijos kilniems tikslams. O ir šiaip, vadinu tai - nekritikuok savęs - laikotarpiu. Ypač dėl to, kad ore juntamas spaudimas būti geresniais. Taip, aš sutinku, kad noriu tapti geresne, bet kalbu ne apie sielos ir saviugdos dalykus, o apie spaudimą dėl darbo rezultatų.

Norėčiau, kad laikas sustotų. Regis per mažai laiko skiriu ištirpimui jaukioje akimirkoje. Nelieka laiko knygai arba trečiam puodeliui kavos. Ne, nesu nei mama, nei labai užimta, tik tų užduočių susigalvoju tiek, kad po to stebiuosi - kodėl nieko nespėju? Neseniai skaičiau knygą apie slow life (lenkų kalba) ir norėjosi greičiau praeiti visus nuogąstavimus apie mūsų šiuolaikinį pasaulį; norėjosi, kad knyga pamokytų kaip kovoti su ta bėda. Vakar kaip tik pasidalinau Instagrame pamąstymais apie kaltės jausmą ir sulaukiau palaikymo, kad kitiems taip irgi būna, bet jie mokosi to išvengti. Šaunu! Ir kas belieka sausio mėnesį? Mažiau dėmesio kreipti į kitus žmones, sekti savo autoritetų veiklą, ištraukti malonumų ir jaukumo dėžę, bei raustis joje iki tol, kol pasikrausi gera energija. Ir neskaičiuoti laiko, nešioti laikrodį aukštyn kojomis, o kai kažkas sako - nebespėju, paklausti jos ar jo - kur?

Nenoriu, kad Šiuo Metu Dievinu skiltyje būtų juntama neigiama nata, ne, čia tik mano bandymai parodyti Jums, kad ne darbas yra prioritetas (tai tėra priemonė, nebent ji susijusi su savirealizacija), o visi nematerialūs dalykai. Tarkime - laimė, kuri sėdi šalia ar žaidžia su Jūsų plaukais, pilnatvės jausmas nubudus po skanaus miego, maisto gaminimo ritualas - toks vangus ir lėtas, kad vieni užmigtų pamatę, o kiti sakytų - gaminkime kartu? Ir žinote ką, kai reikėjo prisiminti praėjusių metų laimėjimus, mano mintyse, po vieno materialaus dalyko (namai), atsidūrė keli nematerialūs (jaukios akimirkos namuose, interviu ir žmonės). Todėl norėčiau, kad taip ir liktų, kad būtų kuo daugiau malonumų! Tad, pradėsiu dievinamų dalykų sąrašą nuo bazinių malonumų, kuriuos aprašiau žemiau.

Interviu tekstą rašiau 2017-tais, o laimę ir malonumą pajutau 2018-tais. Sausį, žurnalo Art Director Emilija Pryśko atsiuntė man paštu naują lenkišką žurnalą The Mother Mag. Jame - interviu, kurį ėmiau iš jaukios ir nuostabios Viktorijos Bugajenko / Zefyras. Žurnalo koncepciją sukūrė dvynės sesės (kartu su kitomis merginomis), kurios anksčiau organizuodavo dirbtuves, nemažai prisidėjo prie tinklaraščių rašymo bei kitų socialinių projektų. Savo žurnale jos nutarė viešai kalbėti apie motinystę, stiprias, nepalaužomas moteris ir tas gležnas, bet labai nuoširdžias asmenybes ir jų pasiekimus. Leidinys, kaip supratau, siekia paliesti globalias temas, gal kai kurias sudėtingas, bet ir tas įkvepiančias. Žurnalo dizainas (ir popierius!) labai jaukus, sakau, nors imk ir dėk po pagalve, kad skaniai miegotųsi! Be to, tekstai pateikti koncentruotai ir labai įtraukiančiai, net jeigu skaitai apie kosmosą.

Mano indėlis į šį leidinį, tai - interviu. Pokalbis su heroje nebuvo iš serijos pirmas kartas, kažkada teko kalbėtis su nemažai unikalių asmenybių savo žurnale, tad su Viktorija mes šnekučiavomės jau antrąkart. Įdomiausia buvo palyginti du laikotarpius, pažiūrėti į viską per progresuojančios asmenybės prizmę. Norėjosi suprasti kaip pasikeitė Viktorijos požiūris į darbą ir jo aplinką. Smagiausia, kad po diskusijos apie mylimą veiklą su šia asmenybe, grįžtų namo pilna jaudulio, noro valdyti savo mažą pasaulį, nuversti kalnus ir būti laiminga. Nežinau ar turėjote progą pasikalbėti su šia moterimi, jeigu dar ne, siūlau užkalbinti, pasiklausti apie vidinius jos variklius - apie drąsą, kūrybą ir psichologinius aspektus, tikiu, būsite pakerėti.
Šio interviu metu kartu ir fotografavau; stengiausi tai daryti užtikrintai, bet buvo abejonių - ar nuotraukos atitiks žurnalo standartus? Tai buvo pirmasis fotografavimo debiutas, bet atsivertus žurnalą, buvau daugiau nei laiminga, viskas pavyko puikiai. O tas jausmas, kad rašymas įgauna materialų apvalkalą, džiugina labiau už viską! Jau ne kartą minėjau, jog rašymas man - aistra, dėl to čia aptinkate daug nuoširdumo, bebaimės nuomonės ar jaukių sakinių... Viskas iš meilės rašymui, skaitymui ir domėjimuisi. Labai nuoširdžiai dėkoju leidinio komandai už tokią nuostabią galimybę ir pojūčius!

Visai neseniai pas mus svečiavosi mano tėvai. Atsivežė mums kavos malimo mašinėlę ir labai skanios kavos. Mama sakė: žiūrėk, kavamalė balta! Taigi, tėvai pasistengė ne tik nustebinti su dovana, bet ir pamalonino estetinį mano skonį. Iš tikrųjų ilgą laiką buvau nutarusi nebegerti namuose plikomos kavos, tačiau šią taisyklę sulaužė draugo mama, padovanojusi kavos per šventes, o aš ėmiau ir pasidaviau... Kavamalė puikiai murkia, kava, kurią atsivežė mano tėvai - tikrai skani ir sodri, o jos pupelės yra vienos didžiausių pasaulyje (tai kaip negerti tokios kavos?)! Juolab, daug kartų esu sakiusi, jog kava man - daugiau negu gėrimas, tai priklausomybė ritualui, jaukiam laikui su savimi ar mielais žmonėmis. Kavos plikimas gali man būti puikiu raminamuoju, o jos gėrimas - atokvėpiu ir pabėgimu nuo rūpesčių, kad ir trumpam.

Ir kur aš be prancūziškų dalykų? Kalėdų proga norėjosi padovanoti draugui tai, ko trūksta mums abiems - laiką kartu. Kai nereikia skubėti, kai galima vienas į kitą žiūrėti... Nutariau padovanoti stalo žaidimą, kad galėtume smagiai leisti laiką prie bendros veiklos. Iš begalės žaidimų, konsultantas pasiūlė man Carcassonne - strateginį žaidimą, kurį galima žaisti nuo 2-jų žmonių. Baiminausi, jog nesuprasiu ir nemokėsiu laimėti, bet viskas ten lengva ir svarbiausia, įdomu! Eilinį kartą pajutau, kad stalo žaidimas - nauja mano priklausomybė. Nesu žaidimų ekspertė, bet šį variantą tikrai rekomenduoju, o ką rekomenduotumėte Jūs?

Taigi, jeigu ko nors nespėjate, nesirūpinkite, skubėdami greičiau nepasidarysite, geriau išgerkite geros kavos. Jeigu trūksta laiko su brangiausiais, pasiūlykite jiems stalo žaidimus ir jeigu apie ką nors svajojate, Jūs būtinai atsidursite ten, kur norėsite būti, tereikės šiek tiek prie to padirbėti. Linkiu gražios savaitės, kupinos malonių atradimų, o Naujieji Metai tegul būna lengvesni, be kaltės jausmo.

ŠIUO METU DIEVINU - tema iš kategorijos NAMAI, apimanti dalykus (daiktus, produktus, akimirkas) mūsų namams ir mums patiems, kuriuos atrandu, dievinu ir rekomenduoju. Tikiuosi, kad kai kurie radiniai sulauks ir Jūsų simpatijų, o galbūt tai bus proga diskusijai ir naujoms pažintims.