Mano manymu, kiekvienas žmogus gali turėti autoritetą, kurio pavyzdžiu norėtų užsikrėsti. Kadaise manęs užklausė - kas yra Tavo autoritetas? Atsakymo neturėjau, nežinau kuo ypatingas turi būti žmogus, kad taptų man autoritetu. Dabar tai aš žinau, kokie žmonės turi įtakos mano charakterio ir elgesio formavimuisi, tai - moterys, kurios ne tik užsiima įdomiais projektais, bet ir turi savyje elegancijos.

Gerbiau gerų manierų, kultūros ir pasitikėjimo kupinus žmones, bet kodėl tik žavėjausi jais ir nesistengiau būti panaši į juos? Gal todėl, kad nė nenumaniau kokiu būdu galima būtų spinduliuoti žavesiu ir subtilumu... Kaip ir žinojau, kad būtina turėti taisyklingą laikyseną, kad svarbu mokėti palaikyti pokalbį, visuomet būti mandagiai ir nuolat šypsotis. Bet juk kai kuriose moteryse yra kažkas magiško, dėl ko akimirksniu jos tampa ne tik žavesio objektu, bet ir autoritetu. Pradėjus skaityti knygą apie eleganciją ir savitvardą, pagaliau supratau kaip galiu keistis ir prisišaukti visą tą žavesio magiją.

Knyga Kasdienės elegancijos pamokos su Madam Elegancija, Jennifer L. Scott atspindi vertybes, kuriomis vadovaujuosi, todėl skaičiau ir stengiausi nesikūprinti, mokiausi iš naujo kalbėti gražiais ir ne kapotais sakiniais... Knygos autorė pateikia savo patarimus ne tik smagiai, bet ir pasirūpino, kad būtų apžvelgta kiekviena, elegantiškos ir savitvardos kupinos moters, gyvenimo sritis. 

Kaip jau supratote, didžiausias dėmesys teikiamas savitvardai, kuri skatina keistis, kurios dėka ugdome savo charakterį, lavinime protą, analizuojame įpročius ir mokomės savigarbos. Savitvarda, tai daugiau nei aukščiau aptartas žavesys ar elgesys, tai - tobulėjimas, pasitarnavimas kitiems. Kalbama apie tvarką ne tik mintyse, bet ir namuose, apie etiketą skrydžio metu, apie keiksmažodžius ir plaukų garbanojimą. Atrodytų, kam kalbėti apie tokius paprastus dalykus, kam švaistyti savo laiką? Mano manymu, norint gero (kokybiško) gyvenimo, reikia pasistengti turėti gerus santykius su savimi ir mus supančia aplinka.

Žymėjau puslapius, kurie mane įkvepia, pamoko ar pateikia pavyzdžių. Esu įsitikinusi, kad tai, kaip mes elgiamės viešumoje, parodo mūsų intelekto lygį, tačiau ne mažiau svarbu yra deramai elgtis ir kai esame vieni. Ugdome vidinę eleganciją, kuri spinduliuoja, visų pirma, iš vidaus. Man patiko ši citata: Savitvardos kupini žmonės nepasiduoda bandos jausmui. Jie negalvoja, kad jei visi tai daro, reikia ir jiems. Tokie žmonės vengia situacijų, kai aplinkinių elgesys jiems yra per žemo lygio. Jie žino, kad jų pačių elgesys daug apie juos pasako, todėl tokie žmonės stengiasi, kad jų elgesys įkvėptų kitus išsiugdyti geras manieras. Ar kas susimąsto kas yra geros manieros? Iš kur jos atsiranda bei kaip jas ugdyti? 

O jeigu nuolat kalbate apie nepatinkantį darbą arba jei žinote kas iš Jūsų aplinkos skundžiasi savo darbu, knygoje rasite skyrių apie nemėgstamą darbą dirbančius žmones. Visuomet laikiausi nuomonės, jeigu nepatinka darbas - išeik, nebent išėjimas negalimas dėl svarių priežasčių. Tačiau nesusimąsčiau, kad jeigu darbas yra pakenčiamas, vietoj niurzgėjimo ir nepasitenkinimo, turėtume būti dėkingi, kad turime kur dirbti, todėl mūsų pareiga yra atlikti visas užduotis taip, kad mus pastebėtų, kad mus vertintų ir galėtume didžiuotis savo pasiekimais: Jokia patirtis nėra tuščia. Savitvardos kupini žmonės supranta, kad, atlikdami ką nors gerai, išsiskirsite.  (...) Savitvardos kupini žmonės priima realybę. Jos neigimas nesuteikia jokios naudos. 247-249 psl.

Nesu tikra kuo domitės Jūs, bet mano atveju autorės mintys sutapo su mano pasitikėjimo savimi, savitvardos ar gerų manierų įsivaizdavimu. Knygos dėka žinau kaip reaguoti į neigiamą žmonių pusę, nes aš tai žinau, kad galiu būti mandagi, o kaip kiti? Autorė sako: Būkite dėkinga už sudėtingus žmones gyvenime, nes jie jus moko atkaklumo ir tolerancijos. Neleiskite, kad pasaulis jums atimtų drąsą. Aptariama ir pamėgta komplimentų tema, kuomet nemokame padėkoti už gražius žodžius, sugebame tik teisintis. Taip pat, nemažai kalbama apie mokėjimą pasakyti NE - Niekada neleiskite, kad kas nors jums darytų spaudimą dėl to, ko širdis liepia nedaryti. Autorė pabrėžia išvaizdos ir tvarkos svarbą - Kupini savitvardos žmonės stengiasi visada atrodyti respektabiliai ir tinkamai kiekviena proga. Jie žino, kad tai, kaip jie išreiškia save per drabužius, yra jų vizitinė kortelė pasauliui. Ir galiausiai, Jennifer skatina mus grįžti prie kultūros, prie minčių apie kitus žmones ir mokėjimą ne tik pasipuošti, bet ir didžiuotis savimi, bei savo pasiekimais. 

Aš tikiu, kad panašiai mąstančių žmonių yra nemažai ir aš labai noriu, kad tokių žmonių tik daugėtų. Vienas malonumas yra skleisti gerą nuotaiką, gerą pavyzdį tiems, kas dar neatrado savęs, kas myli save mažiau negu priklauso. Svarbu suprasti - kaip mes siekiame svajonių ir tikslų, kaip mes paruošiame save dideliai auditorijai? Ar pakankamai gerai save pristatome? Visata protinga, ji padeda tiems, kas moka būti geru, išauklėtu žmogumi, kuris sveikinasi su kaimynais ir moko pasakyti: ačiū bei prašyčiau. 

O kokia Jūsų nuomonė šia tema? Kokias dar panašias knygas rekomenduotumėte? Prašau, parašykite komentaruose.