Jeigu tik matau, kad lyg ir pavyksta rūpintis augalais turint mažus namus, bei ribotą kiekį laisvų kampų - pradedu galvoti, jog galėčiau ir lovą dedikuoti kokiam nors žaliuojančiam augalui, kad tik jis džiugintų savo draugija. Jau ir prekybos centruose atsiranda vis daugiau augalų rūšių kurias įsimyliu ir slapčia planuoju turėti savo namuose.
Manote, kad augalai ne Jums? Jeigu esate įsitikinę, jog galima Jus vadinti plant killer, galbūt dar nesusipažinote su visais augalais ir neradote sau tinkamo. Kadaise ir aš numarindavau augalus, tačiau šiuo metu sėkmingai (beveik) auginu 17 augalų ir 4 prieskonines žoleles. Šiandieniniu įrašu noriu papasakoti savo džiunglių istoriją - su kokias augalais teko susidurti, su kuriais nepavyko susidraugauti, o kokius dievinu ir kokį projektą dėl jų pradėjau. Gal pavyks perkalbėti ką nors iš Jūsų, kad pabandytumėte auginti dar kartą?
Mano augalų istorija
Ankstesniuose įrašuose minėjau, jog mano draugystė su augalais prasidėjo nuo mažo pagaliuko - augalo stiebo, kurį gavau iš draugo sesės. Tai buvo Salikorninė hatiora (lot. Hatiora Salicornioides). Prieš tai mama bandė supažindinti mano kambarį su kaktusais - iki šiol pas tėvus auga be galo vaisingas ir gyvybingas kaktusas, kurį jau reikėtų persodinti (tik niekas nesiryžta dėl jo spyglių). Tačiau, pati pradėjau rūpintis tik savo Hatiora - buvo smalsu stebėti kaip auga, laistyti, skaičiuoti naujų ūglių kiekį. Na o vėliau, ruošdamasi savo namams, laikinai apgyvendinau pas tėvus Karolinę žilę (lot. Senecio rowleyanus), su kuria, deja, teko atsisveikinti (matyt jai buvo per mažai šviesos). Sekančiu mano taikiniu buvo Šilokas, kuris lotyniškai vadinasi Sedum morganianum „burrito“ - nemokėjau prižiūrėti, tad ir šio netekau. Mintyse aidėjo - sukulentai ne man. Prieš apsigyvenant naujuose namuose, mama įteikė man Draceną (lot. Dracaena marginata) (ne itin mėgstu šiuos augalus), kuri būtų ne tik naujos vietos puošmena, bet ir valytų orą.
Kraustymosi laikotarpiu sekančiu pirkiniu tapo aukštoji Araukarija - augalas, kurio norėjau nuo tų laikų, kai lankiausi dabar neegzistuojančioje Mood Makers kavinėje. Mėgau sėdėti prie lango, prie Araukarijomis nukrauto pušies stalo. Kaip man patiko tos eglutės! Nutariau kadaise ir sau tokią padovanoti, tad, kai parnešiau namo savąją, negalėjau atsidžiaugti, kiekvieną dieną kalbinau!
Laikui bėgant ir vėl atėjo metas bandyti jėgas karolių auginime, tądien juokavau - išėjau batų, grįžau su augalu. Karolinę žilę parnešiau gegužę, o prieš mėnesį turėjau jau ją reabilituoti. Vėl užsispyrė ir pradėjo prastai jaustis, tik šį kartą nutariau kelis sveikus karolius auginti vandenyje (jie leidžia šaknis), o kitus pasodinti, kad įleistų šaknis į žemę. Su Žile bandau susigyventi antrą kartą, todėl nesinori pasiduoti. Man labai patinka šis augalas ir norisi suprasti - tai kaip gi tie karoliai auginami...
Ankstesniuose įrašuose minėjau, jog mano draugystė su augalais prasidėjo nuo mažo pagaliuko - augalo stiebo, kurį gavau iš draugo sesės. Tai buvo Salikorninė hatiora (lot. Hatiora Salicornioides). Prieš tai mama bandė supažindinti mano kambarį su kaktusais - iki šiol pas tėvus auga be galo vaisingas ir gyvybingas kaktusas, kurį jau reikėtų persodinti (tik niekas nesiryžta dėl jo spyglių). Tačiau, pati pradėjau rūpintis tik savo Hatiora - buvo smalsu stebėti kaip auga, laistyti, skaičiuoti naujų ūglių kiekį. Na o vėliau, ruošdamasi savo namams, laikinai apgyvendinau pas tėvus Karolinę žilę (lot. Senecio rowleyanus), su kuria, deja, teko atsisveikinti (matyt jai buvo per mažai šviesos). Sekančiu mano taikiniu buvo Šilokas, kuris lotyniškai vadinasi Sedum morganianum „burrito“ - nemokėjau prižiūrėti, tad ir šio netekau. Mintyse aidėjo - sukulentai ne man. Prieš apsigyvenant naujuose namuose, mama įteikė man Draceną (lot. Dracaena marginata) (ne itin mėgstu šiuos augalus), kuri būtų ne tik naujos vietos puošmena, bet ir valytų orą.
Salikorninė Hatiora |
Karolinė Žilė |
Laikui bėgant ir vėl atėjo metas bandyti jėgas karolių auginime, tądien juokavau - išėjau batų, grįžau su augalu. Karolinę žilę parnešiau gegužę, o prieš mėnesį turėjau jau ją reabilituoti. Vėl užsispyrė ir pradėjo prastai jaustis, tik šį kartą nutariau kelis sveikus karolius auginti vandenyje (jie leidžia šaknis), o kitus pasodinti, kad įleistų šaknis į žemę. Su Žile bandau susigyventi antrą kartą, todėl nesinori pasiduoti. Man labai patinka šis augalas ir norisi suprasti - tai kaip gi tie karoliai auginami...
Aukštoji Araukarija ir baby Pilėja |
Reabilituoju Karolinę Žilę |
Pilėja |
Kalatėja |
Ficus lyrata |
Iš viršaus - Peperomija, apačioje Lizdinė Kalnarūtė |
Atsigavusi Peperomija |
Skindapas |
Ktenanta |
Kalatėjos ir Monsteros maudynės, o apačioje mažieji augalai |
Rašydama šio teksto išvadas, susimąsčiau... Kai namo parsitempiau tiek augalų ir susipažinau su jų rūšimis, atrodo, kad vis negana. Sugalvojau auginti prieskonines žoleles, ne dėl mados, o smalsumo - ar pavyks. Pamenu planavome su draugu - bus nauji namai, tai ir savo duoną kepsime, ir baziliką sodinsime. Išpildėme pastarąjį pažadą - bazilikas šildosi savo mini šiltnamyje, kuriame be jo yra dar viena baziliko rūšis, krapai ir svogūniniai laiškai. Pasirodo, nesunku auginti prieskonines žoleles ar augalus, smagiausia dalis yra stebėti kaip iš lygios juodos žemės išdygsta maži žali daigai ar išsivynioja naujas lapuotis.
Visa tai lyg meditacija - prižiūri kiekvieną augalą, stebi jį, kalbini ir nuoširdžiai džiaugiesi, kai jis pasiruošęs išskleisti naują lapą (šokinėji ir rašai visiems žinutes). Toks pomėgis ir noras apsupti save žaluma puoselėja lėtą gyvenimo būdą. Augalų augimo procesas yra itin lėtas, tad dažniau reikia apsišarvuoti kantrybe, kad išvystum pokyčius, padėtum sergančiam lapuočiui ar pastebėtum vešlumo tankį. Nors kartais klysti perlaistydamas ar per mažai apipurkšdamas džiungles, džiaugiesi, jog augalai supranta, kad Tu jais rūpiniesi (pradeda augti kaip pašėlę). Kitame įraše papasakosiu apie priežiūrą, kelis gudrius patarimus ir rekomendacijas.
Ir tai dar ne viskas, iš meilės džiunglėms sukūriau atskirą augalų bendruomenės paskyrą Instagrame - Lithuanian Jungle, kur dalinuosi ne tik savo turimomis džiunglėmis, bet ir lietuvių augalų nuotraukomis. Nutariau burti augalų mylėtojus iš visos Lietuvos, o kad nuotraukos atsidurtų mano prižiūrimame sraute, tereikia užžymėti #lithuanianjungle grotažymę prie savo nuotraukos aprašymo. Jeigu norite pasikalbėti apie augalus - drąsiai, jeigu norite pasidalinti savo augalų portretinėmis nuotraukomis - pirmyn! O aš pasiklausiu Jūsų - ar tarp mano skaitytojų yra tokių pat augalų mylėtojų? Parašykite komentaruose - kokius augalus auginate?
Palaikome ryšį! Tinklaraštį galite sekti per Bloglovin, taip pat kviečiu į Instagram bei Facebook grupę, skirtą šio tinklaraščio skaitytojams ir tiems, kas nori prisijaukinti lėtą gyvenimo būdą.
2 komentarai
Ak, kokią nesuskaičiuojamą daugybę sukulentų ir aš esu numarinusi, kol supratau, kad jie nėra man skirti augalai. Vienintelis su manimi dar likęs ir visai sėkmingai augantis yra alijošius.
AtsakytiPanaikintiNamuose jau kurį laiką bandau prisijaukinti stambialapį fikusą, bet šis lyg sąstingio būsenoje. Augti neauga, bet ir neapleidžia manęs. Vis dar ieškau būdų kaip galėčiau jį pažadinti, tad lauksiu įrašo su patarimais :)
Mano fikusas irgi atrodo miega, bet jie lėtai auga šiaip, tai reikia kantrybės )
PanaikintiO dėl sekančio įrašo - neturėk tokių vilčių, apie priežiūrą ne tiek ir daug nusimanau, man veikia bandymo ir klaidų metodas!