Kai vasarį kilo idėja apie tinklaraščio rebranding'ą, puoliau surašinėti temas, kuriomis ateityje norėsiu dalintis. Tuo metu Dievinu tinklaraštį apibūdinau štai taip - Pagrindinis šio tinklaraščio variklis - namai. Pažadėjau sau, jog tobulėsiu ir nepamiršiu šios vietos, kurią labai gerbiu. Rašysiu apie malonumus ir vertybes susijusias su namais, jaukumu, verslu ir moteriškumu, - trumpiau tariant, dalykai, kurie atspindi mano gyvenimo būdą. Tačiau nepaminėjau vieno aspekto, apie kurį taip pat rašau čia, tai - darbas su savimi. Nesu tikra ar rasčiau lietuvišką apibūdinimą šiam dalykui, angliškai tai būtų self-improvement.

Esu chameleonas. Kartais būnu kukli, bet pavojui esant - būnu kategoriška arba netgi piktelėjusi; kartais numojanti ranka ant problemų, o kartais giliai įlindus į problemos esmę. O būna, kad mane užvaldo nerimas... Mano vidinis disbalansas karts nuo karto ima viršų, tad nenuostabu, kad ėmiausi tyrinėti tam tikras psichologines sritis, kad būčiau pakankamai normali. Tarkime, sugalvoju įvairių taisyklių, kuriomis vadovaujuosi, palengvindama sau kiekvieną dieną.

Neseniai kalbėjau monologą draugui: taip sau galvoju, kam žmonės prigalvoja sau taisyklių? (tarkime: kiekvieną savaitgalį pusryčiams valgyti mažiau sveiką maistą; kiekvieną vakarą prieš einant miegoti, skirti dešimt minučių namų tvarkymui; lankantis parduotuvėje, visuomet turėti savo maišelį ir tt.). Atsakymą į šį klausimą radau greičiau, nei man atnešė puodelį kavos. Viskas yra dėl disciplinos. Atitinkamai, disciplina formuoja asmenybę ir padeda asmenybės tobulėjimo procese, t.y. padeda atrasti balansą. Jeigu pastebite, jog Jūsų gyvenime daugiau neigiamų emocijų, nei teigiamų ir kad, sudėtinga yra pereiti nuo vienos būsenos iki kitos, ir kad pastoviai jaučiate nerimą, tuomet verta savimi pasirūpinti - įvesti truputį tvarkos į savo gyvenimą.

Pati esu pradedančioji disciplinos propaguotoja, tačiau matau rezultatus ir žinau, kas veikia asmeniškai man. Surašiau savo DO ir DON'T dalykus, kurie padeda nepasimesti kasdienybėje ir formuoja asmenybę, orientuotą į tikslą. Galbūt kai kurie dalykai skirti tik tam, kad protas neužsiimtų savianalize, neliktų neigiamų minčių. O gal tai vertybės, kurios padeda labiau savimi pasirūpinti. Gal kuris nors punktas bus artimas ir Jums.


Mano DON'T

Mokausi sakyti NE ir stengiuosi būti nuoširdi. Nemėgstu meluoti artimiems žmonėms, bet esu gudri, jei to reikalauja situacija. Būnu maloni, bet pagalvoju - kam tas veidmainiškumas ir pasakau tiesą švelniai, be jokių iliuzijų. Stengiuosi reikšti savo nuomonę, kuri būtinai turi būti pasverta ir argumentuota (Dievinu argumentus, galėčiau dalyvauti debatuose). Man atrodo, jei esi atviras ir nebijai pasakyti NE, žmonės kitaip su Tavimi elgiasi, jie nebūna atsargūs, jie būna savimi. O aš tampu atvira ne tik su jais, bet ir su pačia savimi, išreiškiu galbūt tai, kas mane kamuoja iš vidaus, nebijau to paleisti.

Mokausi klausytis kitų. Nepuolu aiškinti savo tiesų, argumentuoti savo nuomonę ar prieštarauti. Tiesiog klausau, įdėmiai, mintyse pasižymint į ką atkreipti dėmesį, ką galėčiau pakomentuoti. Jeigu sunku visą tai aprėpti, užsirašau ant lapo ir tik po to, kai manęs paklausia - ką manai?, duodu patarimą ar kelis. Kodėl tai svarbu? Esu daug mąstanti ir kartais, pašnekovui kalbant, nenustygstu vietoje ko nors nepasakius, nes gimė kokia nors geniali mintis ar svarbus klausimas. Mokausi raminti savo protą tuomet, kai jam tereikia klausytis. Raminu protą ir dėl to, kad jis turėtų laiko pailsėti nuo begalybės minčių.

Stengiuosi savęs nekritikuoti. Dabartinėje situacijoje, kai apsimetame visagaliais, labai lengva papulti į nieko nespėju, nieko doro neveikiu spąstus. Kartais aplanko mintys: jeigu dirbu namuose ir jeigu dirbu ant savęs, ar man apskritai galima ilsėtis? Ką kiti pagalvos, jei darbo metu imsiu ir skaitysiu knygą ar išeisiu kavos? Ir aš buvau kupina tokių minčių, kurios stabdė mane nuo poilsio ir reikalavo spausti iš savęs visas sultis... Kritikavau save, kad dirbu lėtai, kad nepakankamai, kad vietoj darbo, renkuosi nuveikti ką nors sau. Tačiau iš patirties žinau, jog esu ambicinga ir jeigu turiu dirbti, sėdu ir dirbu, o jeigu man norisi kažkur pabėgti, vadinasi pervargau arba norisi pasikrauti teigiama energija. Mano darbas reikalauja kūrybiškumo, lankstumo, naujų idėjų ir problemų sprendimų, tad natūralu, kad kartais mano protui reikia atotrūkio. Kartais paprasčiausiai norisi pabėgti nuo savo darbo vietos, tad laikui bėgant pradėjau suprasti savo organizmo siunčiamus signalus ir lioviausi save teisti.



Mano DO

Non stop pusryčiauju ir stengiuosi, kad pusryčiai teiktų arba malonumą, arba suteiktų jėgų ir sotumo jausmą. Dažniausiai tai avižų košė su bananu, kokosų aliejumi, aktyvuotais migdolais ir šaukštu naminės uogienės. Paįvairinimui pasidarau grikių košės su graikiniais riešutais, šalia būna gero sūrio ir kokia nors daržovė (pavyzdžiui - paprika ar pomidorai). Būna, renkuosi grikių trapučius su sviestu ir medumi + bananas. Retkarčiais, jei turiu laiko, išsikepu šių blynelių be miltų. O savaitgaliais - prancūziškų ragelių, su naminėmis uogienėmis, Nutella; varškės ir speltos miltų blynelių; čirvinių blynų arba kokio nors pyrago gabalėlio su kava, puota. Pusryčiai man - is a must, nes kitaip esu irzli ir silpna, nejaučiu harmonijos viduje. Kai nerandu laiko pusryčiams, esu išsiblaškiusi, sunkiau įsibėgėju į darbus.

Stengiuosi kiekvieną dieną bent truputėlį paskaityti. Jeigu dienos metu nerandu laiko porai puslapių, vakare smegenys siunčia signalą - Viktorija, pasimėgauk tuo, ką dievini. Kaip minėjau paskutiniame ŠIUO METU DIEVINU įraše, skaitau prieš miegą. Skaitau ir per pertraukas, kurių turiu labai mažai, bet užtat jos yra neįkainojamos - išeinu į artimiausią kavinę kavos ir pasiimu knygą ar elektroninę skaityklę. O jeigu būna sunku, taip pat paimu knygą mintims užgožti ar nuraminti. Man atrodo, kad skaitantys žmonės kitaip suvokia pasaulį, yra ramesni ir turtingi vidumi. O ir skaitau šiuo metu ne romanus, man į rankas papuola knygos apie santykius, namus, maistą ir moteriškumą. Knygos, kurios ugdo, įkvepia ir nuramina.

Gilinuosi į santykių psichologiją, noriu būti geresnė, jautresnė ir labiau supratinga. Su antra puse, su drauge ar šeima. Į mano akiratį papuola puikios knygos, kurios ugdo suvokimą apie žmogaus charakterį, jo elgseną. Neseniai skaičiau (ir dar nepabaigiau) autorės Barbaros De Angelis knygą Paslaptys apie vyrus, kurias turėtų žinoti kiekviena moteris. Išsami knyga, kuri atvėrė akis į daugelį dalykų, kuriuos bandome aiškintis kartu su draugu. Ši knyga atsidūrė mano skaitomų knygų sąraše gan spontaniškai, tačiau skaitydama ją supratau - pačiu laiku. Jeigu norite geriau, stipriau mylėti, sutarti su vyrais, suprasti jų kalbą ir kurti tvirtesnius santykius, verta perskaityti šią knygą. Kitą kūrinį man rekomendavo draugė Audra - Gary Chapman, Penkios meilės kalbos - nepakartojama, daug ką paaiškinanti iš abiejų, mylinčių vienas kitą, žmonių perspektyvos. Kiekvienas skyrius atveria man akis, paaiškina tuos dalykus, kurių negalėjau suprasti arba kuriuos negalėjo suprasti mano meilė. Rekomenduoju ją skaityti ne tik moterims, bet ir vyrams, būtinai diskutuojant apie kiekvieną sužinotą santykių aspektą.


Mano DO ir DON'T sąrašas gali ir nesibaigti, bet šiuo metu aktualūs yra būtent šie dalykai, kurie leidžia man jaustis laiminga ir pasitikinčia savo sprendimais ar elgesiu. Žinoma, man taip pat norisi daugiau valandų paroje, išmokti nejausti tokios didelės meilės miegui ir verčiau pamilti rytinius ritualus prieš darbo pradžią. Bet kaip ir minėjau, vis dar mokausi ir man tai įdomu! Visa tai žadina manyje norą domėtis aplinka, būti dėkinga, jaustis mylima ir mylinčia, bei prisišaukti savo sėkmę, kuri vadinasi - balansas.