Kaip žinia, smulkus verslas apibūdinamas kaip verslas, kuriame dirba iki dešimt darbuotojų. Savo „Dievinu“ versle esu viena, bet, norėčiau turėti šunį asistentą - kuris tikrai padidintų pardavimus, jeigu pozuotų šalia produkcijos. Tiesa, turiu tvirtus pečius, priklausančius mano draugui (kuris kartais labai pagelbėja), tačiau, nepaisant to, mano smulkaus verslo variklis murkia tik nuo mano pačios teigiamų minčių, laimėjimų ir nesėkmių.

Su „Dievinu“ ir puodeliais esame kartu jau beveik daugiau negu keturis metus. Pirmieji du metai buvo dedikuoti eksperimentams, kuomet galėjau klysti ir klupti į valias bei, išbandyti savo jėgas ir negauti velnių už tai. Po trijų metų gavau spyrį (skaitykite - draugas inicijavo pokalbį dėl ateities planų) - iš miegančios princesės virtau atsakinga asmenybe, kuriai reikėjo tvarkyti mokesčius ir galvoti - kaip mylėti savo darbą ir tuo pačiu uždirbti iš jo. 

Noriu pasakyti, kad šiame laikotarpyje buvo daug gerų dalykų, iš kurių pasimokiau ir judu toliau. Nekalbėsiu apie tai, kaip užkurti sėkmingą verslą, nes kiekvienas savo sėkmę matuoja skirtingai. Noriu papasakoti Jums apie dalykus, kurie atsitiko man, bet nebūtinai atsitiks Jums, nes būsite apie tai jau informuoti. Kalbėsiu apie tai, ko pasimokiau dirbdama sau, nes matau, jog tarp skaitytojų ir sekėjų yra nemažai žmonių, dirbančių individualiai, turinčių mikro įmones arba tų, kurie vis dar apie tai svajoja.

Turėti verslą ir žiūrėti į jį pro rožinius akinius (nes gi pradėjome verslą iš meilės pomėgiui ar turėdami gražių svajonių) yra sudėtinga. Taip pat, sudėtinga yra palaikyti aistrą, kurią jautėme pradžioje, kai akys švytėjo dėl visų sumanymų. Kai dirbi sau, imi į verslą žiūrėti kitu kampu, nešališkai, todėl kartais nematai viso vaizdo, kurį mato, tarkime, klientai. Tam, kad galėčiau išvengti sustabarėjimų, leidžiu sau pristabdyti darbus, padaryti pauzę ir skirti laiko apmąstymams, pokalbiams su aplinkiniais, skaitymui (skaitau arba klausausi su verslumu susijusius dalykus) ir savianalizei.


Taip, būtent savianalizė yra vienas iš pirmųjų žingsnių verslo problemų sprendimų link. Pirmiausia, ieškau atsakymo savyje - ką darau blogai ir kur man reikia pasitempti - gal per vėlai pradedu darbus? Gal netinkamai formuluoju žinutes, nes jose atsispindi mano keista nuotaika, o gal esu tingi ir sunki, kad galėčiau generuoti naujas idėjas? Jeigu išsiaiškinote, kad kažkur reikia pasitempti - tai ir padarykite, nes mūsų organizmas turi veikti sklandžiai, kad galėtume priimti teisingus sprendimus. Tik po to galime pasitelkti visus, verslo analizei reikalingus įrankius ir tikrinti kokį nors pasiekiamumą, atgalinį ryšį ar pardavimus. 

Žadėjau pasidalinti įžvalgomis, kurias sukaupiau per visus verslumo metus. Savo „pamokas“ suskirsčiau į VERSLAS bei ASMENYBĖ, kas padės lengviau suprasti, kur galėtumėte pasitempti. Visas išsakytas mintis traktuokite kaip subjektyvią nuomonę, nebūtinai teisingą ar sektiną, tai tiesiog pavyzdžiai, kurie gali sutapti su Jūsų požiūriu. Šioje dalyje analizuosiu ASMENYBĖS aspektus, kurie versle itin svarbūs, antroje dalyje pereisiu prie VERSLO pamokų.

A S M E N Y B Ė

Laikas sau

Pradėjau nuo kontraversiškos pamokos, tačiau ilgainiui laikas sau įgauna vis kitokią prasmę ir manau, kad apie tai verta kalbėti, diskutuoti ir užduoti sau klausimą - kiek laiko galiu skirti verslui ir kiek jo lieka visiems kitiems dalykams. Verslas reikalauja dienų, o kartais ir naktų, o jo pradžia visuomet žavingai skausminga. Jaučiamės super moterimis ar vyrais, kurie gali nuversti kalnus dėl savo aistros, kurią bando įdarbinti. Tačiau, jausmams nurimus, verta susimąstyti apie realų laiką, kurį praleidžiame versle. Žinoma, skirti porą minučių šeštadienio vakarą atrašymui į laišką - ne bėda, kitas dalykas, jei atrašai į žinutę socialiniame tinkle, kur negalioja laiko normos. Atrašai į vieną žinutę, po jos gauni N kitų ir Tavo brangus šeštadienio laikas įgauna pirmadienio ryto būseną.

Anksčiau atrašydavau kiekvieną dieną bet kuriuo paros metu, kai tik buvau online. Mano darbo valandos buvo - 24/7, ko pasekoje, nualinau savo organizmą. Sugriežtinus dienotvarkę ir pasiekiamumo valandas, gyvenimas tapo ramesnis, o aš to ir siekiu - ramybės savo tvirtovėje, kad galėčiau tinkamai funkcionuoti. Ir ne apie lojalumą klientams aš kalbu, o apie galimybę rinktis. Tai, kad neatrašau savaitgaliais, neturi įtakos mano nuoširdžiam ir maloniam pokalbiui su klientu darbo dieną. Aš tokia pat paslaugi būnu ir darbo dienomis, netgi mielesnė, kadangi pailsėjusi. Stresas turi milžinišką įtaką mūsų organizmui, tai yra šių dienų katastrofa (šiuolaikinė liga), tad stenkitės nesugadinti sau sveikatos dėl streso darbe.

Silpnos vietos

Kiekvienas iš mūsų žino, kur jam sekasi geriausiai. Aš žinau savo silpnąsias vietas - nemėgstu derinti reikalų dėl logistikos, nemoku maketuoti, nesu technologė ir tt.. Pradedant dirbti sau, verta išbandyti save visose verslo sferose, tačiau jeigu kuri nors vieta Jums kelia frustraciją, laikas pagalvoti apie pagalbinius žmones. O tai nebūtinai samdomi darbuotojai, galite kuriam laikui paprašyti pagalbos iš artimų žmonių, jeigu jie palaiko Jūsų idėją. Galite suorganizuoti darbus taip, kad nereikėtų kur nors gaišti laiko ar netektų atidėti vienų darbų, dėl kitų.

Aš asmeniškai lioviausi gaišti laiką ir važinėti po visą Vilnių viešuoju transportu, kad galėčiau pasiimti specifinių pirkinių. Ne kartą tai būdavo dideli kiekiai dėžių, kurias tempiau nuo vieno Vilniaus galo iki kito, tad nutariau, jog daugiau tam neskirsiu savo laiko ir jėgų (o ir nervų), tad jau ilgą laiką prašau, kad įsigytas prekes man atvežtų į darbo vietą. O kiek prireikė laiko ir suvokimo, kad reikia vertinti savo užimtumą, per kurį būtų galima nuveikti daug daugiau naudingų dalykų.

Kažkada bandžiau pati kurti logotipą prekiniam ženklui, bet neturėjau žinių kaip tai padaryti, naudojausi netinkamomis programomis, kol supratau - man reikia solidumo, profesionalumo, tad kreipiausi į dizainerę, kuri kartu su manimi paruošė visus reikiamus, prekinio ženklo elementus. Taip pat, nemoku talpiai sudėti daiktų ar supakuoti dėžę, tad pačioje pradžioje prašiau draugo pagalbos, kad padėtų sugalvoti kaip geriau pakuoti siuntas. Nuo šiol tai darau pati, tik pagal draugo technologiją. Kartais, kai pritrūkdavo rankų, prašydavau tėvų pagalbos ir jie juokdamiesi padėdavo man, o man būdavo smagu leisti su jais laiką. Ir jeigu kas nors siūlosi į pagalbą - priimkite į savo gretas, nes niekada negalite žinoti kokią teigiamą įtaką šis žmogus turės Jūsų projektui.

Gėda

Jeigu nesate susidūrę su gėdos jausmu dirbdami sau, vadinasi, esate stiprios asmenybės. Gėda aplanko tuomet, kai mažiausiai norisi ją matyti. Kai meti darbą, kai atsisakai saugios ateities, kai miegi iki 10 val., nors kiti jau pluša nuo 8 val. ryto. Gėdą jauti išeidamas kavos su drauge per patį darbymetį, kai padedi tėvams, nors turėtum sėdėti prie kompiuterio, kai turi teisintis - kodėl būtent tokia produkto kaina, o ne kita. Gėda yra ir tada, kai bandai atstovėti savo nuomonę, kuri, suformuota ne šiaip sau, o pagrįsta apgalvotais argumentais. Tai kas su mumis negerai?

Po ilgų nagrinėjimų - kodėl jaučiame gėdą elgdamiesi kitaip nei likusi visuomenės dalis, supratau, kad kalta pati visuomenė, smerkianti kiekvieną, kuris nori gyventi taip, kaip jam patinka. Puikiai žinote šį paradoksą - nors daugelis smerkia pokyčius, nukrypimus nuo normos, gyliai širdyje pavydi, kad negali sau leisti kitoniškumo. O kur gi be ką kiti pagalvos auksinės minties... Gėdą formuoja aplinka, kuri nepriima kitų standartų, tad būkite budrūs. Nepasiduokite kitų įtakai, jeigu jie nėra iš Jūsų srities. Palūžti labai lengva, netikėti savo jėgomis taip pat, bet prireikia daug pastangų išeiti iš komforto zonos ir pradėti kurti gyvenimą nuo pamatų.


Mane kartais glumina kitų žmonių reakciją į tai, ką jiems papasakoju apie savo darbo žanrą. Todėl išmokau tai pateikti taip, kad nekiltų abejonių, keistų šypsenų ir papildomų klausimų. Kai klausia - tai ką darai gyvenime, kartais norisi pasakyti pagooglink, nes tie, kurie klausia - žino, bet būtinai nori pajusti mano išsakomų žodžių svorį. Ir iš tiesų, jei nenorite savęs pristatinėti, tegul Jūsų darbai pristato Jus - dirbkite taip, kad nereikėtų kiekvieną kartą atkartoti kaip viskas prasidėjo istorijos, nes, pavyzdžiui, visada galėsite nukreipti žmones į internetinę svetainę, kur matysis Jūsų pasiekimai.

Teigiamos mintys

Mano optimizmo skalė visuomet buvo nepastovi. Pagal horoskopą esu melancholiška asmenybė ir oi kaip reikia padirbėti, kad į dienos šviesą neišeitų niūri Viktorija. Dirbdama su įvairiais projektais ir su begale įdomių žmonių, supratau kaip veikia sėkmės mantra arba - visatos palankumas. Neskaičiau knygų, kuriose be perstojo kalbama apie tai, kaip Tavo mintis turi užtvindyti pozityvo cunamis, bet kai ką apie šiuos dalykus numanau.

Akys turi degti. Ir ne nuo gėdos, bet nuo aistros veiklai. Visos mintys turi būti generuojamos taip, kad neliktų nė kruopelės abejonės tuo, ką darai. Sėkmė dievina teigiamas mintis. Jeigu be perstojo dvejoji ir nesi užtikrintas dėl to, ar gerą sprendimą padarei, tai vargu ar aplinkos veiksniai susidėlios šitaip, kad Tau iš tikrųjų pasiteisins šis sprendimas. Jeigu pradėsi galvoti - ai kam aš čia stengiuosi, gal net nepirks mano produkto - tai ir nepirks. Aš iki galo nesu tikra kokiu būdu tai veikia, bet patikėkite manimi, turiu N žmonių akiratyje, kurie tikėjo savo idėja ir apie ją atsiliepdavo tik teigiamai. Viskas susiklostydavo taip, kad ir tinkamu laiku, ir tinkamoje vietoje atsidurdavo ir tinkamų žmonių pritraukdavo idėjai išpildyti.

Kai tik pradedu neigiamai galvoti apie savo verslą, ima ir iš tikrųjų nesiseka. Visata jaučia, kaip mano organizmas toleruoja darbą - kad jis yra tingus, nenori dirbti ir simuliuoja, kad jam neva viskas ok. O kai tik susiimu ir pradedu įgauti pagreitį galvodama tik teigiamai, tai ir viskas eina kaip iš pypkės. Kokios tos teigiamos mintys, susimąstėte? Mano atveju - daug neigiamų minčių buvo dėl klientų, kurių pasitaiko visokių, daug neigiamų minčių buvo dėl produktų, kurių sėkme netikėjau. Paprasčiausiai nebetikėjau savo jėgomis ir tai atsispindėjo darbe. Todėl, kad ir ką bedarydami, stenkitės galvoti, kad idėja gera, kad ji pritrauks reikiamus resursus. Stenkitės būti maloniais su aplinkiniais, spinduliuokite savo idėjomis, kad galėtumėte pritraukti kuo daugiau Jums palankių dalykų.

Motyvacija

Motyvacijai norėčiau skirti kiek daugiau dėmesio atskirame įraše, todėl pasakysiu tik keletą dalykų. Motyvacija kaip ir pasitikėjimas savimi yra laikini dalykai. Mes negalime pririšti savo motyvacijos prie savo darbo kėdės ir laukti nušvitimo. Vienus motyvuoja pinigai, kitus - sutikti žmonės, o yra ir tų, kuriuos motyvuoja tėvai. Motyvacija kaip ir įkvėpimas - eina lygiagrečiai ir vaistų nuo jų nebuvimo nėra. Turite išsiaiškinti - kokie dalykai labiausiai motyvuoja veikti. Nėra tokios motyvacijos formulės, kuri padėtų visiems.

Mano motyvacija nepastovi kaip jūros bangavimas. Tačiau, man padeda keli triukai, kuriuos pastebėjau per pastaruosius metus. Svarbu žinoti savo įkvėpimo ir motyvacijos šaltinius, tuomet nesinaudoti jais kiekvieną dieną, nedaryti iš jų rutinos. Mano motyvatoiai, tai - žmonės, tinklaraščiai, knygos, žurnalai, Instagram paskyros ar Pinterest nuotraukos, visa tai stimuliuoja mano kūrybinį mąstymą.

O jeigu reikia motyvacijos iš nekūrybinės pusės, tai visiems žinomas motyvatorius yra - pardavimų didinimas, kad uždirbamos pajamos atitiktų mano gyvenimo lygį. Neromantiška, bet gyvenimiška. Ir kaip klausė viena iš tinklaraštininkių ir knygos autorė Solamita - ar visada reikia motyvacijos? Mano manymu - kai kiekvieną darbo dieną automatiškai atliekame tam tikrus veiksmus - įgauname įprotį - suformavus įprotį, motyvacijos mums prireiks labai retai. Naujoms užduotims - motyvacija būtina. Gyvename vedami motyvacijos nuveikti kažką prasmingo, tad puoselėkime savo motyvacijos išteklius ir elkimės su jais pagarbiai.

Mano motyvacija šiam įrašui esate Jūs. Kažkaip nerandu nuoširdžios (ir kritiškos) informacijos apie asmeninę patirtį versle, todėl nutariau - parašysiu šia tema pati. Jeigu nuojauta kužda, kad galėsiu kam nors padėti - tai pasidarau arbatos, atsisėdu prie kompiuterio ir generuoju mintis. Tikiu, kad panašiai mąstančių yra ne vienas, tad jeigu šiame tekste radote ką nors pažįstamo, labai kviečiu pasidalinti savo džiaugsmais ar patirtimi. Papasakokite kaip užgrūdinate savo asmenybę, kaip Jums sekasi brįsti per verslo pievas, o gal reikia patarimo renkantis verslo kryptį? Jeigu kyla klausimų, drąsiai klauskite, rašau tam, kad nebūtumėte vieni šiame kelyje, kad būtumėte motyvuoti.