Kad galėčiau pasinerti į rašymą ir įsisenėjusios temos gvildenimą, įsijungiau jazz & bossa nova stiliaus muziką. Reikia nusiraminti, nes galvoje – visos dienos susikaupusi energija, mintys ir rūpesčiai. O kaip Jūs atsipalaiduojate po sunkios dienos? Kaip apskritai nugalite stresą ar kaip įveikiate multitasking‘o (kelių veiklų ar užduočių vykdymas vienu metu) ligą? Studijuodama universitete dažnai į klausimą ką veiki? Atsakydavau – multitaskinu, tai tuomet buvo madinga (nors ir dabar tai aktuali tema), jei multitaskini, vadinasi esi genijus. Žmogus, galintis vienu metu tikrinti socialines paskyras, rašyti rašto darbus ir dar analizuoti informaciją google paieškoje. Atrodė, kad jeigu moki multitaskinti, tai esi gabus darbuotojas, o svarbiausia – žaibiškai reaguojantis supermenas.

Atsitokėjau nuo šios manijos kai pradėjau rūpintis savo sveikata ir kai vis daugiau žmonių kalbėdavo apie tokio pobūdžio darbo kenksmingas pasekmes. Tai didžiulis stresas – vejamės kažkokį tikslą, kad nešvaistytume laiko, kad galėtume nuveikti daugiau nei kiti. O kaip kokybė? Ne visada ji prasta, bet kaip minėjau, nukenčia mūsų savijauta.

Ir kalbu ne tik apie darbus prie kompiuterio ar veiklas mūsų darbo vietose, tai paprasčiausiai moterų triukas (nes jų stiprybė - gebėjimas nuveikti daugiau veiklų vienu metu) – gaminant vakarienę - peržiūrėti filmą, nes ramiai peržiūrai nėra laiko (kodėl?), skaityti knygas ir tikrinti socialinius tinklus (aš taip darau), nes neva kokį nors įkvepiantį vaizdą praleisime. Gyvenimas tampa ne malonumų kupinas, o nuolatinės būsenos - lyg kažkas bėga nuo mūsų ir nespėjame tai pagauti. Ar gi tai normalu?

O kas normalu? Pasak manęs, tai dalykai, kurie įeina į mūsų kasdienybę kaip veiklos, ritualai, tradicijos, reikalų tvarkymas tokiu principu, kad visą tai mus ramintų, o ne inicijuotų eilinę kovą mintyse. Normalu, tai - ramus ir užtikrintas žmogus, galintis nuveikti daug, bet ne drastiškomis pastangomis, kaip tas, kuris be perstojo užsiima supermeno veikla.

Kartais noriu pasakyti – ei, sustok! Pati turiu save tramdyti, todėl noriu įvesti tvarką savo gyvenime, prisijaukinti minimalistinį gyvenimo būdą. Esu cholerikė, o tiems, patikėkite, būdingas chaosas ir operatyvumas, todėl kas kartą kai jaučiu, kad verda kraujas, bandau save raminti ir nuo kelių veiklų per minutę, pereinu iki vienos vienintelės.

Tačiau, norint įvesti taip geidžiamą tvarką, reikia pradėti nuo taisyklių - pasižadėjimų, kurie padės atsikratyti multitaskingo. Tai, tikiu, padės mėgautis kasdienybė lygiai taip pat, kaip aprašyta hygge knygoje, apie kurią rašiau čia. Kaip ir visi žmonės noriu produktyvumo, pilnatvės, kuri įmanoma tik tuomet, kai viduje - ramybė. Tad, kad galėčiau sau (o gal ir Jums?) padėti, dalinuosi taisyklėmis, kurias taikysiu: